Tarptautinė prekyba ir logistika yra sudėtingos. Šalys turi skirtingus įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl juos suprasti ir jų laikytis yra išties sudėtinga. Todėl buvo nustatytos standartizuotos pasaulinės taisyklės, vadinamos pristatymo sąlygomis, taip pat žinomos kaip Incoterms.
Pristatymo sąlygos yra standartinė sutartis, naudojama apibrėžti su prekių gabenimu susijusią pardavėjo ir pirkėjo atsakomybę ir įsipareigojimus. Paprasčiau tariant, pristatymo sąlygos nustato, kiek proceso metu prekių transportavimą užtikrins tiekėjas, ir kada transportavimą perims pirkėjas.
Reikia atsižvelgti į du pagrindinius aspektus:
Be to, kai kurios Incoterms nustato, ar krovinys turi būti apdraustas.
Su Incoterms anksčiau ar vėliau susiduria visi gabenantys prekes tarptautiniu mastu. Tarptautinės komercinės sąlygos, arba trumpinys Incoterms – tai iš anksto apibrėžtų komercinių sąlygų, susijusių su tarptautine komercine teise, rinkinys. Šios sąlygos nustato šalių, dalyvaujančių perkant ar parduodant prekes, teises ir pareigas.
Kodėl Incoterms reikalingos? Nes tarptautinė prekyba ir logistika yra sudėtingos, šalys turi skirtingus įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriuos suprasti ir jų laikytis dažnai būna sudėtinga. Taigi tarptautiniams vežėjams kyla pavojus, kad skirtingose šalyse taisyklės bus interpretuojamos skirtingai.
Kad tarptautinis gabenimas būtų suprantamesnis tiek pirkėjams, tiek pardavėjams, buvo nustatytos standartizuotos pasaulinės taisyklės, vadinamos pristatymo sąlygomis, arba Incoterms.
Incoterms taip pat nurodo, kas atsakingas už prekių pakrovimą ir iškrovimą. Incoterms® 2020.
Incoterms gali būti atpažįstamos pagal trijų raidžių santrumpą, dažnai nurodomą tarptautinėse prekių pardavimo sutartyse. Šios sąlygos įtraukiamos į pardavimo sutartis apibrėžiant standartinį pristatymo išlaidų, rizikos ir atsakomybės sprendimą. Siunčiant prekes tarptautiniu mastu, svarbu žinoti skirtingų pristatymo sąlygų reikšmes.
Incoterms žymimos trimis raidėmis, po kurių nurodoma vieta: pvz., CIF London. Tai suteikia pirkėjui ir pardavėjui informaciją apie pristatymo į vietą taisykles, riziką ir išlaidas. Norėdami suprasti šios Incoterm reikšmę, pirmiausia turime suprasti skirtingus Incoterms tipus.
Iš viso yra 11 taisyklių, kurios apibrėžia, kas ir už ką tarptautiniuose sandoriuose yra atsakingas: EXW, FCA, FOB, FAS, CPT, CIF, CFR, CIP, DPU, DAP, DDP. Skirtingoms transporto rūšims naudojamos skirtingos Incoterms. Pagal transporto rūšis šios sąlygos skirstomos į dvi kategorijas:
Naujausias Incoterms rinkinys, žinomas kaip Incoterms 2020, yra devinta oficiali Incoterms versija, paskelbta 2019 m. rugsėjo 10 d. Tarptautiniai prekybos rūmai pirmąjį tarptautinės prekybos sąlygų dokumentą paskelbė 1923 metais, bet pirmosios Incoterm oficialiai buvo paskelbtos 1936 metais ir vėliau buvo atnaujinamos.
Nors Incoterms naudojamos siekiant aiškumo dėl sandorių ir tarptautinio gabenimo taisyklių, iš pirmo žvilgsnio jas gali būti sunku suprasti. Neprofesionalui „CIF Incoterms“ gali nieko nesakyti. Trečiųjų šalių logistikos įmonės, tokios kaip MyDello, su Incoterms susiduria kasdien, tačiau labai svarbu, kad tiek pirkėjas, tiek pardavėjas tiksliai suprastų, ką įsipareigoja pasirašydami tarptautinę prekybos sutartį.
Be to, kai kurios Incoterms nustato, ar krovinys turi būti apdraustas. Nesuprantant Incoterms gali atsitikti taip, kad siuntos kaina gali būti daug didesnė nei planuota iš pradžių. Į Incoterms yra ir turi būti visada atsižvelgiama skaičiuojant gabenimo kainą.
Pavyzdžiui, CFR, CIF ir FAS Incoterms reikalauja, kad pirkėjas apmokėtų visas išlaidas paskirties uoste ir organizuotų transportavimą iš uosto į galutinę paskirties vietą. To nežinantis pirkėjas gali manyti, kad siunta bus pristatyta į galutinę paskirties vietą ir, kai siunta atvyks į paskirties uostą, susidurs su nemalonia staigmena, jog tolimesnis gabenimas yra jau pirkėjo rūpestis.
Siunčiant prekes iš Londono į Šanchajų Incoterm CIP Shanghai reikš, kad JK pardavėjas bus atsakingas už jų nugabenimą į pirkėjo nurodytą paskirties vietą, šiuo atveju į Šanchajų. Tačiau rizika pereina pirkėjui pakrovus prekes iš pardavėjo patalpų. Remiantis CIP Incoterm, pardavėjas taip pat turi apdrausti gabenamas prekes pirkėjo naudai.
Jei pristatytos prekės bus sugadintos, pardavėjo draudimas atlygins pirkėjui nuostolius, nes tai buvo numatyta CIP sutartyje.
Taigi labai svarbu suprasti jūsų tarptautinei siuntai taikomas Incoterms. Pirmiausia reikia suprasti, ką Incoterms reiškia. Apskritai, Incoterms galima suskirstyti į keturias kategorijas, atsižvelgiant į pardavėjui ir pirkėjui priskiriamą atsakomybę:
Kaip matome, pirkėjai visada turėtų atkreipti dėmesį į Incoterms nurodydami bet kokio tipo siuntų pristatymo išlaidas, nesvarbu, ar tai būtų sausuma, oru ar jūra. Kai kurios Incoterms padidina atsakomybę pardavėjui, o kitos gali būti patrauklesnės pardavėjui. Bet kokiu atveju verta žinoti apie galimą tarptautinių siuntų vėlavimą ir, kad rastumėte geriausią sprendimą, visada apgalvoti kiekvieną scenarijų.
Dabar, kai suprantame, kodėl Incoterms yra svarbios, kaip jos skirstomos į kategorijas ir naudojamos, galime išsamiau susipažinti su kiekviena iš šių sąlygų. Čia yra išsamiai paaiškintos visos Incoterms. Patogią ir išsamią visų Incoterms lentelę su rizika, išlaidomis ir paaiškinimais rasite čia.
Tie, kas užsiima tarptautiniu gabenimu, ypač jūrų transportu, be Incoterms, gali susidurti ir su kitomis sąvokomis bei santrumpomis. Krovinių gabenimo jūra sąlygų apžvalgą ir Incoterms rasite šiame puslapyje.
Šios Incoterms žinomos visiems tarptautinės logistikos operatoriams, prekybininkams, gamintojams, eksportuotojams ir importuotojams. Kiekviena Incoterm yra pristatymo sutarties tipo santrumpa. Šios Incoterms 2020 taikomos visoms transporto rūšims.
Pardavėjas pateikia prekes savo patalpose, o pirkėjas prisiima visą riziką dėl prekių pristatymo į galutinę paskirties vietą. Ši sąlyga nustato maksimalius įsipareigojimus pirkėjui ir minimalius įsipareigojimus pardavėjui. EXW yra paprastai naudojamos pateikiant pirminę kainą be transportavimo išlaidų.
Jei šalys pageidauja, kad pardavėjas būtų atsakingas už prekių pakrovimą ir prisiimtų riziką bei pakrovimo išlaidas, tai turi būti aiškiai nurodyta pardavimo sutartyje įtraukiant konkrečią formuluotę.
Eksportui paruoštas prekes Pardavėjas pristato į nurodytą vietoje, tai gali būti ir paties pardavėjo patalpos. Prekės gali būti pristatomos pirkėjo nurodytam vežėjui arba kitai pirkėjo nurodytai šaliai.
Pardavėjas yra atsakingas už prekių pakrovimą pirkėjo vežėjui, jei pristatymas vyksta pardavėjo patalpose. Jei pristatymas įvyksta bet kurioje kitoje vietoje, laikoma, kad pardavėjas prekes pristatė, kai transportas atvyksta į nurodytą vietą, o pirkėjas yra atsakingas už prekių iškrovimą ir pakrovimą į savo vežėjui.
Pardavėjas sumoka už prekių gabenimą iki nurodytos vietos paskirties šalyje. Tačiau prekės laikomos pristatytomis, kai jos perduodamos pirmajam arba pagrindiniam vežėjui paskirties šalyje. Tai reiškia, kad rizika pereina pirkėjui, kai prekės perduodamos pirmam vežėjui eksporto šalyje. Pardavėjas savo įsipareigojimą yra įvykdęs tada, kai prekės perduodamos minėtam vežėjui, o ne tada, kai jos pasiekia galutinę paskirties vietą.
Pardavėjas yra atsakingas už kilmės išlaidas, įskaitant eksporto įforminimo ir gabenimo išlaidas, susijusias su siuntimu į nurodytą paskirties vietą. Tai gali būti galutinė paskirties vieta, pavyzdžiui, pirkėjo patalpos arba paskirties uostas. Tačiau dėl to turi susitarti pardavėjas ir pirkėjas.
Panašiai kaip ir CPT, išskyrus tai, kad pardavėjas privalo apdrausti gabenamas prekes. Pagal Incoterms 2020, CIP reikalauja, kad pardavėjas apdraustų prekes 110 % sutarties vertės. Vėlgi, pardavėjas savo įsipareigojimą yra įvykdęs tada, kai prekės perduodamos pirmam vežėjui eksporto šalyje, o ne tada, kai jos pasiekia paskirties vietą.
Pardavėjo įsipareigojimas įvykdomas, kai prekės yra paruoštos iškrauti į atvykstančią transporto priemonę nurodytoje paskirties vietoje. Pirkėjas prisiima prekių iškrovimo išlaidas ir riziką, prireikus organizuoja importo muitinės formalumus ir sumoka importo mokesčius.
Pardavėjas privalo pristatyti prekes ir jas iškrauti nurodytoje paskirties vietoje. Pardavėjas padengia visas transporto išlaidas, įskaitant eksporto mokesčius ir gabenimą, iškrovimą pagrindinio vežėjo paskirties uoste ir paskirties uosto mokesčius bei prisiima visą riziką iki atvykimo į paskirties uostą ar terminalą.
Pardavėjo įsipareigojimas įvykdomas, kai prekės iškraunamos nurodytoje paskirties vietoje, ir jis prisiima riziką iki atvykimo į paskirties uostą arba terminalą. Visi mokesčiai po iškrovimo (pavyzdžiui, importo mokestis, kiti mokesčiai, muitai ir gabenimas) tenka pirkėjui. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad bet kokius vėlavimo ar prastovų mokesčius terminale paprastai apmoka pardavėjas.
Pardavėjas yra atsakingas už prekių pristatymą į nurodytą vietą paskirties šalyje ir apmoka visas išlaidas, susijusias su prekių pristatymu į paskirties vietą (įskaitant importo muitus ir mokesčius). Už iškrovimą atsakingas pirkėjas. Rizika pereina pirkėjui pristačius jam prekes į nurodytą paskirties vietą.
DDP reikalauja, kad pardavėjas žinotų apie bet kokias prievoles, mokesčius ir taisykles pirkėjo šalyje, todėl turėtų būti naudojamos atsargiai.
Yra keturios Incoterms 2020, skirtos tarptautinei prekybai, kai gabenimas vykdomas tik vandeniu.
Reikia pažymėti, kad šios Incoterms paprastai netinka siuntoms, gabenamoms jūriniais krovinių konteineriais. Taip yra todėl, kad rizika ir atsakomybė perduodamos tada, kai prekės pakraunamos į laivą, tačiau tuo metu konteineriuose neįmanoma patikrinti prekių būklės.
Siunta laikoma pristatyta, kai prekės yra pirkėjo laive nurodytame išsiuntimo uoste. Tai reiškia, kad nuo to momento išlaidas ir riziką prisiima pirkėjas. FAS sąlygos reikalauja, kad pardavėjas įformintų prekių eksportą. Dėl kitokių susitarimų pardavimo sutartis turi būti pakeista.
Pardavėjas prisiima visas išlaidas ir riziką iki prekių pakrovimo į laivą. Pardavėjo įsipareigojimai apima prekių eksporto muitinės formalumus išsiuntimo šalyje.
Pardavėjas sumoka už prekių gabenimą iki nurodyto paskirties uosto, tačiau rizika pereina pirkėjui jau kai prekės yra pakrautos išvykimo uoste.
Pardavėjas yra atsakingas už kilmės išlaidas, įskaitant eksporto įforminimo ir gabenimo išlaidas, susijusias su siuntimu į nurodytą uostą. Siuntėjas nėra atsakingas už pristatymą į galutinę paskirties vietą iš uosto ar draudimo įsigijimą.
Pardavėjas yra atsakingas tol, kol prekės iškraunamos iš denio paskirties uoste. Pardavėjas turi sutvarkyti eksporto muitinės formalumus, užtikrinti transportavimą į paskirties uostą ir prekių draudimą. Pardavėjo pristatymo įsipareigojimas baigiasi, kai prekės perduodamos vežėjui.
Incoterms suteikia svarbios informacijos apie tarptautinio gabenimo išlaidas ir atsakomybę. Svarbu atkreipti dėmesį į Incoterms tiek gaunant kainas iš prekybininko ar gamintojo, tiek teikiant transportavimo ir logistikos paslaugas.
Nežinant Incoterms jūsų siuntos gali būti nepristatytos laiku, gali atsirasti papildomų pristatymo išlaidų arba net tekti patiems organizuoti galutinį pristatymą bei patirti papildomas krovnių saugojimo išlaidas.
Table 1. Incoterms 2020.