Tikriausiai visi sutiks, kad Kinija yra didžiausia gamintoja pasaulyje. 2021 m. ši šalis eksportavo prekių už 3,36 trilijono USD. Todėl suprantama, kad didžiausia Europos importo partnerė yra Kinija. Tačiau kaip visos šios prekės atkeliauja iš Kinijos į Europą?
Kai reikia ką nors atsigabenti iš Kinijos, dažniausiai yra galvojama apie du galimus būdus:
Ar yra dar kokių nors transportavimo galimybių? Taip, yra:
Nuo pirmojo krovininio traukinio tarp Kinijos ir Europos paleidimo pervežamas krovinių kiekis kasmet išauga dviženkliu procentu. Tam yra daug priežasčių, viena iš jų – COVID-19 pandemija, sukėlusi pasaulinių tiekimo grandinių sutrikimus. Krovinių gabenimui jūra trūko konteinerių, o gabenimas oro transportu buvo apribotas dėl daugybės atšauktų keleivinių lėktuvų skrydžių. Šios sąlygos paskatino tiekimo grandinėms ieškoti alternatyvių transporto sprendimų.
Kita šio augimo priežastis – didžiulės investicijos į geležinkelių infrastruktūrą, prie kurių daugiausia prisidėjo Kinija. Krovinių gabenimas geležinkeliais yra Kinijos naujojo Šilko kelio, dar vadinamo „Juostos ir kelio iniciatyva“, dalis, apimanti 160 mlrd. USD vertės infrastruktūros plėtros strategiją. Šios strategijos tikslas – investuoti į beveik 70 šalių ir organizacijų kuriant infrastruktūros objektus, tokius kaip uostai, geležinkeliai, tiltai, keliai, oro uostai, užtvankos ir tuneliai.
Pirmasis traukinys iš Kinijos į Europą pajudėjo 2011 m. Tais metais išvyko 17 traukinių, o 2021 m. net apie 15 000 traukinių – tai neįtikėtinas augimas. 2022 m. sausio mėn. iš Kinijos į Europą išvyko 50 000-asis traukinys. Tai reikšmingas dalykas, nes viskas prasidėjo vos prieš 10 metų. Nepaisant visos šios didelės krovinių gabenimo geležinkeliais pažangos, šis būdas vis dar sudaro tik apie 3 proc. visos Kinijos ir Europos prekybos apimties, tačiau panašu, kad ateityje ši dalis didės.
| Metai | 2011 | 2012 | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 | 2020 | 2021 |
| Traukiniai | 17 | 42 | 80 | 308 | 815 | 1792 | 3673 | 6376 | 8225 | 12405 | 15000 |
| Augimas | 147% | 90% | 285% | 165% | 120% | 105% | 74% | 29% | 51% | 21% |
1 lentelė. Išvykusių traukinių skaičius ir augimas per metus.
Krovinių gabenimo geležinkeliais paslaugos kokybė priklauso nuo ją sudarančių infrastruktūros elementų. Ekspertai prognozuoja, kad 2022 m. traukinių srautas išaugs 20–30 proc., kai taps lengviau kirsti sienas, padidės traukinių greitis ir pagerės ryšiai tarp įsitraukusių šalių.
Vienas didžiausių iššūkių tarptautiniam krovinių gabenimui geležinkeliais yra skirtingi bėgių pločio standartai: Kinija ir dauguma ES šalių naudoja 1435 mm standartą, o Rusija, Kazachstanas ir kitos NVS šalys – 1520 mm vėžės standartą.
Vienas didžiausių iššūkių tarptautiniam krovinių gabenimui geležinkeliais yra skirtingi bėgių pločio standartai.
Buvo svarbu rasti gerus sprendimus, kaip veiksmingai perkrauti prekes. Pagalba atėjo su ISO pramonės standartais, taikomais 20 pėdų ir 40 pėdų konteineriams. Kroviniams iš Kinijos į Europą gabenti dažniausiai naudojami 40 pėdų konteineriai ir tai labai padeda įveikti skirtingus vėžės pločio standartus bei leidžia perkrauti konteinerius ant platforminių vagonų neatidarant konteinerių. Tai paspartino perkrovimą ir gabenamų prekių saugumą. Daugiau apie konteinerius skaitykite čia.
Vieno 40’HC konteinerio talpa yra 76,4 m3, į jį gali būti pakrauta beveik 29 tonos, tačiau didžiausio svorio apribojimai gali skirtis priklausomai nuo vežėjo ir vietinių taisyklių.
Neturėtumėte jaudintis, jei jūsų siunta nėra pakankamai didelė, kad užpildytų visą konteinerį. Šiuo metu daugelis ekspeditorių siūlo LCL (nepilno konteinerio krovinio) paslaugas, kai konteineris užpildomas daugybe siuntų, o transportavimo išlaidas pasidalija skirtingi užsakovai. Tokios paslaugos padeda optimizuoti sąnaudas ir tausoja aplinką, nes leidžia išvengti pustuščių konteinerių transportavimo.
Yra du pagrindiniai geležinkelio maršrutai iš Kinijos:
1. Transsibiro geležinkelis – priklausomai nuo išvykimo vietos Kinijoje, maršrutas veda per Mongoliją arba Rusiją. Pagrindinio maršruto Maskva–Vladivostokas ilgis – 9 289 km.
2. Maršrutas iš Kinijos į Europą per Kazachstaną. Pradinio Čongčingo–Duisburgo maršruto ilgis yra 11 179 km, tačiau jis pailgėjo iki 13 052 km ir tapo ilgiausiu pasaulyje geležinkelio maršrutu, jungiančiu Yiwu Kinijoje su Madridu Ispanijoje.
Pagrindiniai traukinių maršrutai tarp Kinijos ir Europos.
Didžiausios tarptautinio geležinkelio stotys Kinijoje yra Sianas, Čengdu, Čongčingas, Džengdžou ir Urumčis. Per šiuos penkis terminalus išvyksta didžioji Kinijos eksporto geležinkeliais dalis.
Duisburgas ir Hamburgas Vokietijoje bei Malaševičės Lenkijoje yra didžiausi Europoje importo iš Kinijos geležinkelio terminalai. Plėtojant naująjį Šilko kelią atsiranda ir kitų dalyvių, norinčių atsiriekti didesnį šio pyrago kąsnį.
Krovinių gabenimas geležinkeliais visada derinamas su krovinių gabenimu sunkvežimiais, kurie pristato juos į galutinę paskirties vietą, tačiau krovinių gabenimo sunkvežimiais paslaugas įprasta naudoti ir ilgesniems atstumams. Pavyzdžiui, net jei techniškai įmanoma atgabenti konteinerį iš Kinijos iki pat Baltijos šalių, dažniausiai tokios siuntos gabenamos į Lenkiją, Baltarusiją arba Rusiją, o vėliau sunkvežimiais nugabenamos į paskirties vietą Baltijos šalyse. Tokia kelionė nuo terminalo iki terminalo paprastai trunka apie 15–18 dienų, tačiau turime atsižvelgti į galimą traukinio išvykimo grafiką, muitinės patikras, konteinerių perkrovimą, galiausiai ir į sunkvežimių vairuotojų darbo ir poilsio nuostatas.
Tai yra įprasta praktika dėl pasaulinių transporto susitarimų tarp šalių, taip pat dėl techninių daugkartinio perkrovimo aspektų siekiant balanso tarp pristatymo greičio ir kainos.
Prieš kelerius metus apie 80 proc. visų krovinių sudarė brangūs gaminiai, tokie kaip elektronikos, technikos prekės ir automobilių atsarginės dalys, tačiau dabar ši prekių grupė sudaro tik apie 40 proc. Vis daugiau gabenama įvairių gaminių, tokių kaip tekstilės, plastiko ar gumos produktai.
Dėl skirtinguose tyrimuose taikomos skirtingos skaičiavimo metodikos kiekvienos transporto rūšies CO2 duomenys gali šiek tiek skirtis, tačiau bendra išvada – geležinkelių transportas yra antra mažiausiai aplinką teršianti transporto rūšis.
Tarptautinės jūrų organizacijos tyrimas rodo, kad traukiniai išmeta virš dešimt kartų mažiau CO2 vienam tonkilometriui lyginant su oro transportu, bet apie septynis kartus daugiau nei mažiausiai aplinkai kenkiantis jūrų transportas.
Transporto rūšių CO2 emisijos vienam tonkilometriui.
Panašu, kad geležinkelių transportas įgauna antrą kvėpavimą ir atkreipia pasaulio dėmesį. Tai lyg primirštas auksas, kurį reikia šiek tiek nupoliruoti, kad vėl spindėtų. Tinkamai suplanavus, galima pasiekti gerą greičio, kainos ir poveikio aplinkai santykį, kuris tampa vis svarbesnis. Manome, kad geležinkelis bus vis labiau naudojamas tiek vietiniams ir tarptautiniams kroviniams tiek ir keleivių transportavimui.